Žodis po žodžio, mirtis kaip daina
Vakaras tamsus, šviesu bus ryte
Žibintų šviesos drasko akis
Pavargusios kojos ilgai nelaikys
Priedainis:
Tu ieškojai - aš radau
Tu žinojai - aš mačiau
Tu svajojai - aš jaučiau
Tu gyva dar - aš miriau
Beprotiškas triukšmas kapų tyloje
Stiklinę suspaudė mano ranka
Gurkšnis po gurkšnio palaimą jaučiu -
Gal būt todėl aš savęs nekenčiu
Priedainis:
Žingsniai nutolo, aš jų negirdžiu
Žemę bučiuosiu iki pat paryčių
Pabudęs pažvelgsiu į saulę danguj:
Ar ji vis dar šviečia, ar ji vis viršuj
Priedainis